triedalinis

triedalìnis, -ė adj. (2) vlg. 1. sukeliantis viduriavimą, trydą: Trydoms serga iš tų obulų triedalìnių Šts. 2. prk. prastas, netikęs: Verčiau su numinėms neko su toms triedalìnėms dažyvėms daryti Šts.